Jaučiu tave liečiantį mane,
Jaučiu tavas rankas ant savųjų,
Jaučiu tavo žvilgsnį įdėmiai žvelgiantį į mane,
Jaučiu tavo kūną,
Jaučiu tavo lūpas arti manųjų,
Jaučiu tavo šilumą,kuri šildo mano kūną ir sielą,
Jaučiu tuos skraidančius drugelius pilve,
Jaučiu tave ir žinau,kad nenoriu tavęs paleisti,
Jaučiu tą jausmą,
Jaučiu meilę...o ar tu jauti ?
-Vanila
Nežinau kaip pas jus,bet pas mane šiandien šilta. Toks gražus oras,net primena vasarą. Tačiau jau lapai gelsta ir krenta, taip primindami apie rudenį. Šiandien teko padirbėti kol sugrėbiau visus lapus,tas lapų čežėjimas po kojom man taip patinka. Pasijutau lyg mažas vaikas,kuris lakstytų po auksaspalvius lapus. :)
Linkiu jums smagaus ir turiningo likusio savaitgalio,bei pasidžiaugti gražiu rudenėliu kaip maži vaikai . ^^
-Vanila
Kaip man nusibosta kiekvieną dieną žiūrėti į visų surūgusius veidus. Kodėl visi tokie nusiminę ?
Mane siutina kai kito žmogaus nuotaika tave paveikia ir tampi tokiu pačiu surūgėliu.
Kiekvieną rytą man važiuojant troleibusu į mokyklą pamatau daug skirtingų žmonių - vieni sėdi ir spokso pro langą,kiti maigo telefoną,treti miega atsistoję (dažniausai taip būna pirmadienio rytais), bet visi jie nusiminę,su perkreiptais veidais. Taigi nori nenori užsikrėti tuo pesimizmu ir tu. Bet kur nuėjus matau vien liūdnus veidus,retai kada pamatysi šiaip sau besišypsantį žmogų,tikriausiai visi galvotų ,kad jis koks nesveikas. Mūsų Lietuvėlėj taip įprasta ,kad visi tokie pesimistai. Ką gi padarysi,tačiau jei kiekvienas bent kartą nusišypsotume kokiai senutei ar mažam vaikui,įpūstume teigiamų emocijų pasaulis pasidarytų gražesnis.
Juk nesunku nusišypsoti,šypsena nekainuoja :)
Dėkuj kas skaitot . ;)
- Vanila
Sveiki, aš esu Vanila - šio blogo autorė. Šiame bloge aš dalinsiuos akimirkomis iš savo gyvenimo,kelsiu savo kūrybą,rašysiu motyvuojančius įrašus,kurie įkvėptų mane ir,tikiuosi,kitus.
Iki susitikimo :) ,
-Vanila
